Dėl smarkaus vėjo vietinė elektros gamyba pasiekė beveik tris ketvirtadalius suvartojimo

Itin gausiai savaitės pradžioje pūtęs vėjas lėmė, kad 38 proc. Lietuvoje praėjusią savaitę pagamintos elektros generavo vėjo elektrinės. Saulės elektrinių gamyba taip pat išaugo dešimtadaliu ir sudarė 31 proc. šalies gamybos. Didmeninės elektros kainos biržoje mažėjo 6 procentais.

Liepos 29 - rugpjūčio 4 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina "Nord Pool" biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 6 proc. nuo 102 Eur / MWh iki 96 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.

"Praėjusią savaitę pirmadienį valandinė vėjo gamyba Lietuvoje vietomis siekė beveik 1 GWh. Tai labiau priminė žiemos-pavasario laikotarpiui būdingus generacijos kiekius. Pavyzdžiui, šių metų balandžio mėnesį užfiksuotas valandinis vėjo pagaminamos elektros energijos rekordas - 1,09 GWh. Pučiant tokiems stipriems vėjams, vietinė elektros gamyba savaitės pradžioje užtikrino daugiau nei 80 proc. viso šalies vartojimo, tačiau vėliau nurimus orams vėjas tesudarė kelis procentus vietinės gamybos.

Nepaisant permainingo vėjo, praėjusią savaitę Lietuvoje pagaminta elektros energija sudarė net 72 proc. šalies suvartojimo. Prie didesnės gamybos prisidėjo ir dešimtadaliu išaugusi saulės generacija. Elektros kainos glaudžiai susijusios su vėjo gamyba, tačiau vidutinė visos savaitės kaina ženkliai nekito ir buvo 6 proc. mažesnė. Mažesnei elektros kainai įtakos turėjo ir sumažėjęs suvartojimas, kuris po keturių savaičių tolygaus augimo sumažėjo 6 proc., iki lygio, buvusio pavasario pabaigoje, prieš prasidedant didesniems karščiams", - sako "Litgrid" Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas Ramūnas Bikulčius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 6 proc. nuo 225 GWh iki 211 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 72 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 152 GWh elektros energijos, tai yra 39 proc. daugiau, kaip prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 109 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 224 proc. nuo 18 GWh iki 58 GWh. Saulės jėgainių gamyba augo 10 proc. nuo 43 GWh iki 48 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 13 proc. nuo 14 GWh iki 19 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino 28 proc. mažiau nei praėjusią savaitę, jų gamyba smuko nuo 20 GWh iki 15 GWh. Kitos elektrinės pagamino 13 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės generavo 38 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės - 31 proc., hidroelektrinės - 13 proc., šiluminės elektrinės - 10 proc., o kitos elektrinės - 8 procentus.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 36 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis sumažėjo 5 proc. - 156 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 75 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per "NordBalt" jungtį ir 25 proc. importuoti iš Lenkijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 115 proc. nuo 32 GWh iki 69 GWh. 90 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 10 proc. eksportuoti į Lenkiją "LitPol Link" jungtimi.

Elektros srautui "LitPol Link" jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 13 proc. Lenkijos kryptimi ir 55 proc. Lietuvos kryptimi. "NordBalt" pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.

* Pastabos:

1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E "consumption") - yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.

2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.

3. "Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami "Nord Pool" rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.