Praėjusią savaitę Lietuvoje pagaminti du trečdaliai reikalingos elektros, kaina išliko stabili

Pirmąją liepos savaitę mažesnę saulės elektrinių generaciją Lietuvoje kompensavo didesnė vėjo jėgainių gamyba. "Auvere" elektrinės gedimo Estijoje įtaką elektros kainai Baltijos šalyse mažino didesnė atsinaujinančių išteklių gamyba ir didesni importo srautai iš Švedijos.

Liepos 1-7 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina "Nord Pool" biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 4 proc. nuo 96 Eur / MWh iki 99 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.

"Praėjusią savaitę didesnių pokyčių elektros rinkoje nebuvo - nežymiai sumažėjusią saulės gamybą pakeitė vėjo elektrinės, o elektros kainos išliko stabilios. Tiesa, vienas įvykis fiksuotas liepos 2 d., kai sugedo Estijoje esanti "Auvere" elektrinė. 274 MW galios jėgainę pakeitė kita - senesnė "Eesti" elektrinė. Kadangi vis dar neveikia "EstLink 2" jungtis su Suomija, kaip ir prieš savaitę, Lietuvoje darbo dienomis veikė Elektrėnų komplekso elektrinės. Dėl mažesnės oro temperatūros nebereikėjo riboti "NordBalt" jungties pralaidumų, todėl importuota daugiau pigios elektros iš Švedijos", - sako "Litgrid" Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. nuo 213 GWh iki 216 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 68 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 147 GWh elektros energijos, tai yra 1 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 148 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino saulės elektrinės. Jų gamyba mažėjo 23 proc. nuo 60 GWh iki 46 GWh. Vėjo jėgainių gamyba augo 36 proc. nuo 33 GWh iki 44 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 5 proc. nuo 16 GWh iki 17 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino 5 proc. mažiau nei praėjusią savaitę, jų gamyba sumažėjo nuo 27 GWh iki 26 GWh. Kitos elektrinės pagamino 13 GWh. Praėjusią savaitę saulės jėgainės generavo 32 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės - 30 proc., hidroelektrinės - 12 proc., šiluminės elektrinės - 18 proc., o kitos elektrinės - 9 procentus.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 38 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 38 proc. nuo 118 GWh iki 162 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 69 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per "NordBalt" jungtį, o iš Lenkijos buvo importuojama 31 proc. elektros.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo daugiau nei dvigubai nuo 30 GWh iki 71 GWh. 91 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 9 proc. eksportuoti į Lenkiją "LitPol Link" jungtimi.

Elektros srautui "LitPol Link" jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 11 proc. Lenkijos kryptimi ir 60 proc. Lietuvos kryptimi. "NordBalt" pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 96 proc. Lietuvos kryptimi.

* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E "consumption") - yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.

2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.

3. "Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami "Nord Pool" rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.