Penkeri Lietuvos narystės EMBL metai: kaip tarptautinis mokslas formuoja valstybės ateitį

Europos molekulinės biologijos laboratorija (EMBL) yra viena svarbiausių tarptautinių mokslinių organizacijų pasaulyje. Jos tikslas - pažinti gyvybės paslaptis molekuliniu lygmeniu. 1974 m. įkurta EMBL tapo pavyzdžiu, kaip tarptautinė mokslininkų bendruomenė gali bendradarbiauti siekdama pažangiausių tyrimų, technologijų vystymo ir mokslo sklaidos.

"EMBL yra neįkainojama platforma pasaulio mokslininkams, padedanti dalytis žiniomis, ištekliais ir technologijomis. Ši organizacija tiesiogiai prisideda prie mokslo inovacijų ir geresnio gyvenimo kūrimo visuomenei", - teigia Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) direktorius dr. Kastis Krikštopaitis.

Pagrindinės EMBL puoselėjamos veiklos kryptys - tai moksliniai tyrimai, atvirosios prieigos infrastruktūra, mokymai mokslo bendruomenei ir atvirai prieinami moksliniai duomenys. EMBL garsėja tiek tarpdisciplininiais, tiek plataus profilio aukšto lygio moksliniais tyrimais: nuo bioinformatikos, genų redagavimo ir baltymų struktūros bei sąveikos iki ekosistemų, žmogaus sveikatos ir ligų mechanizmų tyrimų.

Vienas svarbiausių EMBL tikslų - užtikrinti mokslo kokybę ir reikalingos įrangos prieinamumą mokslininkams visame pasaulyje, todėl tinkama ir kokybiška, aukšto lygio infrastruktūra bei paslaugos yra vienas svarbiausių mokslinių tyrimų centrų variklių. Stažuotės, doktorantūros ir podoktorantūros programos bei mokymai tūkstančiams tyrėjų yra dar vienas pamatinis kriterijus, kurį puoselėja EMBL, todėl prisideda prie tyrėjų tobulinimo visame pasaulyje.

EMBL veiklos rezultatai jau dabar daro reikšmingą poveikį visuomenei: nuo naujų vaistų kūrimo iki aplinkosaugos problemų sprendimo. Pavyzdžiui, EMBL tyrimų rezultatai padėjo greičiau kurti COVID-19 vakcinas, suprasti mikrobiotos svarbą sveikatai ir atrasti naujus biotechnologijų sprendimus pramonėje.

"Šios organizacijos veikla įkvepia naujus mokslo atradimus, padedančius įveikti pasaulinius iššūkius, tokius kaip sveikatos problemos ar klimato kaita, ir tai yra priežastis, kodėl Lietuvai svarbu būti šios organizacijos dalimi", - pažymi VU GMC direktorius dr. K. Krikštopaitis.

Lietuvos narystė EMBL ir Partnerystės institutas: istorinis žingsnis į priekį

Lietuva prie EMBL prisijungė 2019 m., tapdama 27-ąja visateise šios prestižinės organizacijos nare.

"Tai buvo reikšmingas žingsnis, kuris sujungė mūsų šalies mokslininkus su tarptautine bendruomene, užtikrino galimybes dalyvauti bendruose projektuose, naudotis pažangiausiomis technologijomis bei keistis patirtimi ir taip garsinti Lietuvos vardą tarptautinėje arenoje", - pabrėžia prof. Vytautė Starkuvienė-Erfle, VU GMC direktoriaus pavaduotoja tarptautinei veiklai.

Prof. V. Starkuvienė-Erfle buvo pirmoji mokslininkė iš Lietuvos, dirbusi EMBL Heidelberge jau 1997-1998 m., o nuo 2007 m. ji - mokslinės grupės vadovė, kartu su kolegomis tyrinėjanti viduląstelinę pernašą kaip atsako į išorinius veiksnius sistemą.

2020 m. VU įkurtas vienas iš septynių EMBL Partnerystės institutų. Jame vykdomi aukščiausio lygio moksliniai tyrimai genomų redagavimo srityje, kartu dirba užsienio šalių ir Lietuvos tyrėjai, kurie įsitraukia į tarptautinius projektus.

"Ši partnerystė ne tik stiprina Lietuvos gyvybės mokslų pozicijas tarptautinėje erdvėje, bet ir tiesiogiai prisideda prie mokslo proveržio ir svarbių problemų sprendimo", - pažymi prof. V. Starkuvienė-Erfle.

Per penkerius metus EMBL Partnerystės institutas Lietuvoje užaugino naują mokslininkų kartą, suteikė galimybę jauniesiems tyrėjams mokytis ir dirbti tarptautinėje aplinkoje ir paskatino kurti naujus biotechnologinius sprendimus, kurie jau dabar naudingi visuomenei ir pramonei.

Prof. Virginijus Šikšnys apie EMBL reikšmę Lietuvos mokslui

EMBL Partnerystės institutas ypač reikšmingas vystant molekulinės biologijos tyrimus ir stiprinant Lietuvos mokslinį potencialą. Išskirtinis profesorius Virginijus Šikšnys, vienas žymiausių šalies mokslininkų, CRISPR-Cas technologijos bendraatradėjis, buvo viena iš pagrindinių figūrų, inicijavusių Lietuvos narystę EMBL. Jo tarptautinis pripažinimas ir glaudūs ryšiai su pasauline mokslininkų bendruomene atvėrė galimybes Lietuvai tapti visateise EMBL nare.

"EMBL atlieka didžiulį vaidmenį koordinuodama ir sujungdama gyvybės mokslus Europoje. EMBL narystė buvo būtinas žingsnis, kad Lietuvos gyvybės mokslų sritis galėtų sėkmingai konkuruoti tarptautinėje erdvėje. Narystė savo ruožtu ne tik atveria duris į pažangiausias technologijas, bet ir leidžia pritraukti užsienio talentus bei suteikia galimybes mūsų jauniesiems tyrėjams įsilieti į dinamišką tarptautinę mokslo bendruomenę. Tai neįkainojama investicija į šalies ateitį", - pabrėžia išskirtinis profesorius V. Šikšnys.

Renginys, skirtas EMBL 50-mečiui ir Lietuvos narystės EMBL 5-mečiui

Šių metų gruodžio 2 d. Vilniuje įvyks ypatingas renginys, skirtas EMBL veiklos 50-mečiui ir Lietuvos narystės EMBL 5 metų sukakčiai paminėti. Į renginį atvyks EMBL generalinė direktorė prof. Edith Heard, mokslininkai, politikos formuotojai, universitetų bei verslo atstovai. Renginyje bus ne tik aptariamos molekulinės biologijos ateities perspektyvos Lietuvoje ir pasaulyje, bet ir pristatyta unikali paroda.

Parodoje profesionalaus mokslo aukštos rezoliucijos mikroskopijos vaizdai, gauti EMBL ir Lietuvos laboratorijose, susijungs su jaunųjų kūrėjų - Lietuvos moksleivių darbais. Jais bus siekiama atskleisti, kad mokslas gali būti ne tik suprantamas, bet ir įkvepiantis savo vizualiu meniškumu.

Paroda kvies lankytojus tyrinėti mokslą grožio ir meno aspektais, pažadinant smalsumą ir norą giliau suprasti mus supantį pasaulį.

Public link

Please use the above public link if you want to share this noodl on another website.