„Litgrid“ per 3 mėnesius rezervavo 2 GW galią saulės, vėjo elektrinėms ir kaupimo įrenginiams

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid" įvertino naujus saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo įrenginių vystytojų prašymus prisijungti prie perdavimo tinklo. Pagal 27 pilna ar daline apimtimi patvirtintus prašymus operatorė atsinaujinančios energetikos projektams preliminariai rezervavo 2 GW galią ir pasiūlė sudaryti ketinimų protokolus.

Įvertinus per pastarąjį prašymų teikimo ciklą - nuo birželio 7 d. iki rugsėjo 6 d. - tinkamai pateiktus ir išnagrinėtus prašymus, perdavimo tinkle atsinaujinančios energetikos projektams rezervuota 1992 MW leistina generuoti galia. Vėjo elektrinėms rezervuota 464 MW galia, saulės elektrinėms - 500 MW galia, o kaupimo įrenginiams - 1027 MW galia, 2330 MWh talpa.

"Matome didelį rinkos susidomėjimą kaupimo įrenginiais, tačiau tuo pačiu reikia pastebėti, kad daliai projektų, kuriems šiame cikle rezervavome pralaidumus, pasirašyti ketinimų protokolus jau buvo siūloma ir ankstesniame cikle, tačiau vystytojai tokių sprendimų nepriėmė. Jau kitais metais, vasarį įgyvendinus sinchronizaciją su kontinentine Europa, kaupimo įrenginiai turės dideles galimybes rinkoje teikti balansavimo paslaugas. Didėjant atsinaujinančių išteklių generacijai šis poreikis tik augs. O Energetikos ministerija dar šiemet yra suplanavusi daugiau kaip 150 mln. Eur paramą verslo investicijoms į kaupimo įrenginius. Norime padrąsinti tiek vystytojus, tiek finansuotojus pasinaudoti šiomis galimybėmis", - sako Ignas Junevičius, "Litgrid" Atsinaujinančios energetikos išteklių centro vadovas.

Užbaigtas prašymų teikimo ciklas - jau šeštasis nuo praėjusių metų kovo, kai patvirtinta nauja pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarka. Pasak I. Junevičiaus, perdavimo tinklo galimybės vis dar nėra išsemtos, todėl "Litgrid" kviečia vystytojus ir toliau teikti prašymus prisijungti naujame perdavimo tinklo galių rezervavimo cikle.

Po praėjusio 3 mėnesių ciklo, kuris baigėsi birželio 6 d., "Litgrid" pasiūlė sudaryti ketinimų protokolus 15 projektų, kurių bendra leistina generuoti galia 1,7 GW.

Rezervavus galią, projektų vystytojai per 5 darbo dienas yra kviečiami pateikti prašymus pasirašyti ketinimų protokolus. Jei projekto galia viršija 50 MW, prieš pasirašant ketinimų protokolą atliekama patikra dėl nacionalinio saugumo. Verslams nusprendus prašymų nepateikti, galia perdavimo tinkle bus pasiūlyta kitiems pagal nustatytą eiliškumą. Projektų vystytojai, pasirašę ketinimų protokolus, saulės, vėjo jėgaines bei kaupimo įrenginius įsipareigoja pastatyti ir prie perdavimo tinklo prijungti per 4 metus. Pasirašius ketinimų protokolą vystytojai sumoka finansinį garantą, užtikrinantį, kad rezervuojami pralaidumai bus panaudoti pastatant elektrines.

Naujai teikiami prašymai ir anksčiau teiktų prašymų korekcijos, pateikti likus mažiau nei 20 darbo dienų iki ciklo pabaigos, yra priskiriami naujam prašymų teikimo ciklui. Jis tęsis iki 2024 m. gruodžio 6 dienos. Pagal Prisijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašą, 20 darbo dienų yra numatytos prašymų įvertinimui, tad vystytojai kviečiami pateikti dokumentus iki lapkričio 3 dienos.

2024 metais - 1,6 GW įsipareigojimų

2024 metais jau pasirašyta 19 ketinimų protokolų, kurių bendra leistina generuoti galia - 1634 MW. Iš jų - 580 MW galios vėjo elektrinių, 525 MW galios saulės elektrinių ir 529 MW galios kaupimo įrenginių, kurių talpa - 1117 MWh.

Skaičiuojant visus planuojamus projektus, šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų dėl 3,2 GW bendros leistinos generuoti galios vėjo elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklo sausumoje. Iš jų 3,0 GW turi leidimą plėtoti gamybos pajėgumus, tarp jų 1,1 GW parengtas techninis projektas. Lietuva taip pat planuoja įrengti du jūros vėjo elektrinių parkus, kurių bendra leistina generuoti galia sieks 1,4 GW.

Dėl saulės elektrinių vystymo iš viso šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 4,0 GW. Iš jų 4,0 GW turi leidimą plėtoti gamybos pajėgumus, tarp jų 0,9 GW parengtas techninis projektas.

Lietuvoje jau veikiančių saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, jau siekia 3,3 GW ir sudaro apie pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo.

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatoma, kad iki 2030 m. vartojimo ir eksporto galimybių augimas sudarys sąlygas prie Lietuvos elektros perdavimo tinklo prijungti apie 10 GW atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumų. Tuomet visas Lietuvos elektros poreikis bus užtikrinamas AEI elektrinių gamybos dėka.