AB Litgrid

06/21/2024 | Press release | Distributed by Public on 06/21/2024 02:06

„Litgrid“ per 3 mėnesius rezervavo 1,7 GW galią saulės, vėjo elektrinėms ir kaupimo įrenginiams

2024-06-21

"Litgrid" per 3 mėnesius rezervavo 1,7 GW galią saulės, vėjo elektrinėms ir kaupimo įrenginiams

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid" įvertino naujus saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo įrenginių vystytojų prašymus prisijungti prie perdavimo tinklo. Pagal 15 pilna ar daline apimtimi patvirtintų prašymų operatorė atsinaujinančios energetikos projektams preliminariai rezervavo 1,7 GW galią ir pasiūlė sudaryti ketinimų protokolus.
Įvertinus per pastarąjį prašymų teikimo ciklą - nuo kovo 7 d. iki birželio 6 d. - tinkamai pateiktus ir išnagrinėtus prašymus, perdavimo tinkle atsinaujinančios energetikos projektams rezervuota 1656 MW leistina generuoti galia. Vėjo elektrinėms rezervuota 348 MW galia, saulės elektrinėms - 720 MW galia, o kaupimo įrenginiams - 588 MW galia, 1551 MWh talpa.
"Užbaigėme jau penktąjį prašymų teikimo ciklą nuo praėjusių metų kovo, kai patvirtinta nauja pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarka. Po rekordinio ketvirtojo ciklo per pastaruosius tris mėnesius gavome kiek mažiau prašymų, tačiau vystytojai ir toliau išlieka aktyvūs. Perdavimo tinklo galimybės vis dar nėra išsemtos. Kviečiame ir toliau teikti prašymus prisijungti, šiuo metu jau esame pradėję ir naują elektros perdavimo tinklo galių rezervavimo ciklą", - sako Jovita Kildienė, "Litgrid" Atsinaujinančių išteklių centro klientų aptarnavimo grupės vadovė.
Po praėjusio 3 mėnesių ciklo "Litgrid" pasiūlė sudaryti ketinimų protokolus 25 projektams, kurių bendra leistina generuoti galia 3,4 GW.
Rezervavus galią, projektų vystytojai per 5 darbo dienas yra kviečiami pateikti prašymus pasirašyti ketinimų protokolus. Jei projekto galia viršija 50 MW, prieš pasirašant ketinimų protokolą atliekama patikra dėl nacionalinio saugumo. Verslams nusprendus prašymų nepateikti, galia perdavimo tinkle bus pasiūlyta kitiems pagal nustatytą eiliškumą. Projektų vystytojai, pasirašę ketinimų protokolus, saulės, vėjo jėgaines bei kaupimo įrenginius įsipareigoja pastatyti ir prie perdavimo tinklo prijungti per 4 metus. Pasirašius ketinimų protokolą vystytojai sumoka finansinį garantą, užtikrinantį, kad rezervuojami pralaidumai bus panaudoti pastatant elektrines.
Naujai teikiami prašymai ir anksčiau teiktų prašymų korekcijos, pateikti likus mažiau nei 20 darbo dienų iki ciklo pabaigos, yra priskiriami naujam prašymų teikimo ciklui. Jis tęsis iki 2024 m. rugsėjo 6 dienos. Pagal Prisijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašą, 20 darbo dienų yra numatytos prašymų įvertinimui, tad vystytojai kviečiami pateikti dokumentus iki rugpjūčio 6 dienos.
2023 metais - 1,9 GW įsipareigojimų
Per praėjusius metus pasirašyti ketinimų protokolai prie perdavimo tinklo sausumoje prijungti 25 atsinaujinančių energijos išteklių projektus, kurių bendra leistina generuoti galia yra 1978 MW: iš jų 1333 MW galios vėjo elektrinių, 405 MW galios saulės elektrinių ir 240 MW galios kaupimo įrenginių, kurių talpa 736 MWh.
2024 metais jau pasirašyti 16 ketinimų protokolų, kurių bendra leistina generuoti galia - 1419 MW. Iš jų - 580 MW galios vėjo elektrinių, 485 MW galios saulės elektrinių ir 353 MW galios kaupimo įrenginių, kurių talpa - 804 MWh.
Skaičiuojant visus planuojamus projektus, šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų dėl 3,3 GW bendros leistinos generuoti galios vėjo elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklo sausumoje. Iš jų 2,2 GW turi leidimą plėtoti gamybos pajėgumus, tarp jų 1,3 GW parengtas techninis projektas. Lietuva taip pat planuoja įrengti du jūros vėjo elektrinių parkus, kurių bendra leistina generuoti galia sieks 1,4 GW.
Dėl saulės elektrinių vystymo iš viso šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 4,1 GW. Iš jų 3,6 GW turi leidimą plėtoti gamybos pajėgumus, tarp jų 0,4 GW parengtas techninis projektas.
Lietuvoje jau veikiančių saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, šiuo metu yra 2,6 GW ir sudaro apie pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
"Litgrid" vertinimu, 2030 m. Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės leis prijungti ne mažiau kaip 4,4 GW saulės ir 5 GW vėjo elektros gamybos pajėgumų - bendrai 9,4 GW. Per ateinančius dešimtmečius prognozuojamas ir dar kelis kartus didesnis elektros poreikis.